Veganų mugėje – produktai, apie kuriuos daugelis net nėra girdėję

Rugsėjo 10 d. Vilniaus viešbutyje „Panorama“ vyks pirmoji Lietuvoje veganų mugė „Vegfest LT“. Joje dalyvaus beveik pusšimtis įmonių, prekiausiančių veganišku maistu, kosmetika, parfumerija, higienos priemonėmis, receptų knygomis, drabužiais, dirbtinės odos rankinėmis, aksesuarais, veganų atributika.

„Vegfest LT“ organizatorė – Anglijoje gyvenanti lietuvė Ventė Viteikaitė. Idėja rengti mugę jai kilo apsilankius keletoje panašių renginių užsienyje. Jie itin populiarūs Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Izraelyje, Rusijoje ir sutraukia tūkstančius žmonių. Pernai pirmą kartą Londono veganų festivalyje apsilankiusi Ventė prisiminė, kad norinčiųjų patekti į vidų buvo tiek daug, jog teko daugiau nei valandą stovėti eilėje.

Organizuoti „Vegfest LT“ Ventę paskatino noras su veganišku gyvenimo būdu supažindinti daugiau žmonių bei paskatinti veganiškus verslus, padėti jiems pasiekti pirkėją. Atrinkdama mugės dalyvius didžiausią dėmesį ji kreipė į nedidelius vietinius verslus, tačiau bus ir keletas svečių iš užsienio.

Atėjusieji į mugę galės paragauti įvairių mėsos pakaitalų, pavyzdžiui, iš sojų pupelių gaminamos tempės, ar iš kviečių gaunamo seitano – jo skonis toks panašus į mėsos, jog daugelis negali patikėti, jog valgo ne vištieną, o grūdus. Bus taip pat galima paskanauti įvairių rūšių augalinio pieno, sūrio, jogurto ir netgi varškės sūrelių, be kiaušinių, grietinės ir sviesto iškeptų tortų ir pyragų, pasistiprinti įvairiais užkandžiais bei karštaisiais patiekalais, įsigyti ekologiškų produktų, receptų knygų, kūno priežiūros priemonių, drabužių, rankinių, papuošalų ir aksesuarų, veganų atributikos.

Staliukus taip pat turės keletas gyvūnų teisių organizacijų – jų nariai nemokamai konsultuos visus besidominčius veganizmu bei augaline mityba. Vyks paskaitos, maisto gaminimo pamoka, filmo „Augalinė Varšuva“ peržiūra bei diskusija ko trūksta Vilniaus veganams; veiks vaikų zona.

Veganizmas laikomas sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu. Jungtinėje Karalystėje veganų skaičius per paskutinius keletą metų išaugo daugiau nei dešimtį kartų ir viršija pusę milijono. Izraelyje veganai sudaro daugiau nei 5% gyventojų. Kiek veganų Lietuvoje – nėra tiksliai žinoma. Socialiniame tinkle „Facebook” V.Viteikaitės suburta grupė „Lietuvos veganai” šiuo metu jungia beveik 10 tūkstančių narių – tai pagrindinė veganų platforma internete.

Į šią augančią grupę jau atkreipė dėmesį verslas: prekybos centruose atsiranda specialios veganiško maisto lentynos, o maitinimo įstaigos į meniu įtraukia vis daugiau ir įmantresnių patiekalų be gyvūninės kilmės ingredientų. „Būti veganu tampa vis lengviau“, – džiaugėsi pašnekovė.

Veganai mano, kad nedera savo reikmėms naudoti gyvūnų – jie atsisako mėsos, žuvies, jūros gėrybių, pieno produktų, kiaušinių, medaus, vengia kailio ir odos dirbinių, vilnos, šilko, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Nors veganizmas kilo iš gyvūnų teisių judėjimo, rinktis tokį gyvenimo būdą  yra daugiau priežasčių – jis sveikesnis, pigesnis, mažiau kenksmingas aplinkai.

Kalbant apie veganišką mitybą netrūksta skeptikų, tačiau net Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta ją kaip visavertę ir nurodo, kad ji yra tinkama ne tik suaugusiesiams, bet ir vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms bei sportuojantiems. Visame pasaulyje garsūs gydytojai T.Colinas Campbellas („Natūralus būdas išvengti ligų“, „Visuma“), Caldwellas B.Esselstynas („Širdies ligos prevencija ir išgydymas“), kurių knygos išleistos ir lietuviškai, su gyvūninės kilmės maisto vartojimu sieja tokių ligų, kaip vėžys, širdies, kraujagyslių, kepenų sutrikimai, antrojo tipo diabetas, alergijos, artritas, osteoporozė ir daugelio kitų atsiradimu.

V.Viteikaitė, veganišką gyvenimo būdą pasirinkusi prieš penketą metų, teigė, kad pakeitus mitybą sumažėjo susirgimų, atsirado daugiau energijos, pagerėjo miegas. „Be to, veganiškas maistas – labai įvairus ir skanus. Ateikite į mugę ir patys tuo įsitikinsite“, – kvietė ji.

Mugė vyks nuo 10 iki 16 val. Įėjimas nemokamas.

Organizatorių archyvo nuotraukos

sureliai

„Vegfest LT“  mugėje bus galima paragauti įvairių pieno produktų pakaitalų, pavydžiui, šių iš tofu gaminamų „The Goodvibes Kitchen“ sūrelių.

milteliaisauksteliuose

Įmonės „Urban Food“ gaminami sėklų, daržovių ir uogų milteliai puikiai tinka paįvairinti ir vitaminais praturtinti įvairius patiekalus – sriubas, troškinius, salotas, kokteilius, konditerijos gaminius.

datulesdezutese

„Datulės.lt“ iš Saudo Arabijos gabena šviežias ekologiškas datules, jų pastą ir sirupą. Įvairiuose maisto gaminiuose jie puikiai tinka pakeisti cukrų.

keksiukai

Kepyklėlė „Rupūs miltai“ prekiaus net keliolikos rūšių veganiškais keksais ir keksiukais.

zenkliukaikvadratelyje

Dizaino įmonė „Čia tu?“ specialiai mugei ruošia medinių ženkliukų su humoristiniais užrašais kolekciją.

Trinta morkų ir obuolių sriuba su imbieriniu – vaniliniu kremu

Ši sriuba tinka vegetarams. Be glitimo.

2 porcijoms
Jums reikės
:

  • 500g morkų
  • 1 vidutinio svogūno, smulkiai supjaustyto
  • 1 obuolio, apie 180g
  • 850 ml vandens
  • 3 nubrauktų arb. šaukštelių Himalajų druskos
  • 1 valg. šaukšto agavų sirupo arba medaus
  • 3 ½ arb. šaukštelio kalendros, susmulkintos
  • Kokosų aliejaus kepimui
  • ½ puodelio grietinėlės
  • 1 žiupsnelio burbono vanilės

Paruošimas:

Morkas ir obuolį švariai nuplaukite ir supjaustykite.

Į puodą, kuriame virsite sriubą, įdėkite kokosų aliejaus ir jame trumpai pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną. Tada sudėkite supjaustytas morkas ir obuolį, trumpai pakepkite ir supilkite vandenį bei suberkite druską. Virkite apie 15 min., kol suminkštės.

Grietinėlę išplakite iki standumo su agavų sirupu, vanile, imbieru ir kalendra. Padėkite vėsiai.

Sriubą sutrinkite. Jei norisi, įdėkite papildomai imbiero ir kalendros. Patiekite į sriubą įdėję kremo.

Receptą parengė www.livinn.lt

Trinta morkų ir obuolių sriuba su imbieriniu-vaniliniu kremu

Kaip tinkamai paruošti kuskusą?

Nėra nieko paprasčiau – jei sugebate užvirinti vandenį, tai sugebėsite ir kuskusą paruošti. Kai kas galbūt pasakys, kad tai nėra tiesa ir kad tai gana sudėtinga ir jiems virti yra naudojamas specealus puodas. Taip, su tuo aš irgi sutinku, bet tik tuo atveju jei jūs gyvenate Šiaurės Afrikoje ir naudojate visiškai neapdorotą kuskusą, tačiau tas kuskusas kuris šiais laikais pasiekia mūsų parduotuves jau dažniausiai būna apdorotas taip, kad toms kruopelėms paruošti nereikia nei specialaus puodo, nei labai daug gabumų.

Porcijos: 2-3
REIKĖS
  • 1 stiklinės kouskous kruopų
  • 1 stiklinės vandens
  • žiūpsnelio druskos
  1. Kruopas suberkite į dubenį ir sumaišykite su druska.
  2. Užpilkite verdančiu vandeniu ir uždenkite dangčiu arba tiesiog virtuviniu rankšluosčiu.
  3. Palaukite keletą minučiu, kol kruopos sugers visą vandenį ir išbrigs.
  4. Inšpurenkite šakute.

Gaminant kuskusą, juos apliejus karštu vandeniu dar galima įdėti gabalėlį sviesto arba truputį alyvuogių aliejaus. Kartais aš dedu, o kartais ir nededu. Šitas krupas aš labai mėgstu ne tik prie torškinių – sumaišius su daržovėmis, jas galima paruošti kaip šaunų garnyrą prie mėsos ar žuvies. Jas galima panaudoti, kaip priedą į salotas arba iš jų padaryti salotas.

Kuskusas yra ne tik kruopos , bet ir visas patiekalas, kuris yra gavęs pavadinimą iš tų pačių kruopų ir, žinoma, yra valgomas su tomis pačiomis kruopomis. Tai yra troškinys, labai panašus į tažini troškinį, tik turi daugiau padažo, gaminamas iš daržoviu  arba su mėsa, o kartais ir su žuvimi. Šitas troškinys, taip pat kaip tažinis, yra tipiškas Šiaurinės Afrikos patiekalas.
kuskusas-5152959d10bff

Ką daro tam tikri ingredientai tešloje?

Visi ieškome tešlos recepto norėdamo iškepti blynus, pagaminti pyragą ar susukti koldūnus. Mano manymu tereikia išmanyti tešlos sudėtį. Taigi dalinuosi straipsniu kuriame yra ingredientų įtaka tešlai.

 

Miltai – patys balčiausi, gražiausi pyragai ir traškiausia duona kepama iš kvietinių miltų, bet dėl įvairių priežasčių (daugiausiai, tai aišku, dėl maistinių skaidulų ir vitaminų) turėtume atrasti ir daugiau naudoti pilnagrūdžius miltus. Miltams visada patinka, jei juos persijosite, net ir pilnagrūdžius, tik tuomet sėlenų nepamirškite gražinti atgal prie miltų. Sijojant į juos patenka daugiau deguonies ir tešla tampa švelnesnė, puresnė, bei tolygiau išsimaišo. Neberkite miltų į skystį, vientisesnė masė gausis, jei darysite atvirkščiai – po truputį pilsite skystį į miltus, vis pamaišydami.

Kiaušinis – statybinė pyrago medžiaga. Kiaušinio baltymai „sustato“ pyragą, kad ingredientai neištežtų kas sau, be to, jie yra labai svarbus purumą užtikrinantis ingredientas. Kad baltymai geriau plaktųsi, kiaušiniai turi būti kuo šviežesni ir atšaldyti. Tryniai, žinokite, yra tarsi viską apjungianti grandis, nes juose yra lecitino, kuris veikia kaip emulgatorius. Taip pat jie suteikia splavos ir turtingumo (nes juose yra riebalų, ne tik baltymų, kai tuo tarpu kiaušinių baltymuose yra tik baltymai ir vanduo).

Kepimo milteliai ir soda. Jei ne šie ingredientai, tešlai būtų sunku pakilti, tapti oria. Kepimo milteliai, tai soda + rūgštis – junginys, kuris veikiamas kitų komponentų reaguoja, „išlaisvina“ anglies dioksidą ir pakelia tešlą. Kartais, jei kepinyje jau yra rūgšties, pavyzdžiui – citrinų, apelsinių sultys ar jogurtas, geriau naudoti ne kepimo miltelius, bet sodą, nes rūgšties jau yra ir dar sodos šaukštelio kėlimo galimybės yra didenės, nei kepimo miltelių. Vis dėlto, jei rinksitės kepimo miltelius, galėsite būti garantuoti, kad nesijaus poskonio. Kartais receptuose yra ir sodos, ir kepimo miltelių, – taip yra todėl, kad soda padeda kai kuriems ingredientams, pavyzdžiui, morkoms, suminkštėti ir susilieti į bendrą masę.

Cukrus. Nemanykite, kad jis kepiniuose reikalingas tik dėl saldumo. Kas, jei ne cukrus, padės sustandėti plakamiems baltymams? Aišku, tik neperlenkite lazdos, – kai cukraus per daug, kepiniai greičiau prisvyla. Kartais cukrų galima pakeisti medumi, tik nepamirškite, kad jis saldesnis, tad dėkite mažiau, nei būtų reikėję cukraus, nors šiaip medus dėl savo struktūros tikrai negali pilnavertiškai pakeisti cukraus…

Grietinė ar grietinėlė. Nepamirškite, kad jei nenurodyta kitaip, šiuos produktus į kepinius reikia dėti tiesiai iš šaldytuvo, t.y. – atšaldytus. Plakimui tinka tik riebi: 35% grietinėlė. Neplakite jos iš anksto – ilgiau palaukusi, ji „nusės“, nebebus puri.

Kefyras – geriausias mielinės tešlos „draugas“, jei skubate. Tešla su kefyru, jei laikysite ją šiltai, pakils greičiau nei su vandeniu ar pienu. Be to, kefyras labai palankiai veikia ir kitų kepinių struktūrą: blynų ar pyragų

Sviestas, margarinas, kiti riebalai suteikia kepiniui minkštumo ir skonio. Dėl sviesto kepiniai būna lengvi, drėgni ir minkšti. Tačiau nepersistenkite – jei riebalų tešloje per daug, ji prasčiau išlaiko formą, tampa per sunki, gaminio viduje ilgai lieka neiškepusi.

Druska – labai svarbus žiupsnis, pabrėžiantis tešlos skonį. Druskos reikia dėti ir į saldžius kepinius, tada skonis būna visapusiškesnis, druska netgi padeda geriau saldumui atsiskleisti. Visada su ja geriausia rasti aukso vidurį, – per daug negerai, nes, pavyzdžiui, mielinė tešla sunkiau kils su per dideliu kiekiu druskos, o jei jos per mažai – nebus skonio.

tesla-61459324